Jurgis Šaulys
Šaulỹs Jurgis 1879 05 05Balsėnai (Švėkšnos vlsč.) 1948 10 18Lugano, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas. Filosofijos daktaras (1912). Vasario 16 Akto signataras. 1887–89 mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau – Palangos progimnazijoje, dalyvavo moksleivių lietuviškoje veikloje, platino laikraščius Vienybė lietuvninkų, Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Aušra. 1895 Vienybėje lietuvninkų išspausdintas pirmasis J. Šaulio straipsnis. 1896–99 mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje; iš jos pašalintas už lietuviškų knygų platinimą ir tautinę veiklą. 1900–01 organizavo lietuvių kalbos nelegalius kursus. Rengė straipsnius J. Tumo-Vaižganto redaguojamiems Tėvynės sargui ir Žinyčiai. Nuo 1901 ėmė bendradarbiauti su Varpo redakcija, dalyvavo varpininkų veikloje. 1902–04 Lietuvos demokratų partijos vienas organizatorių ir veikėjų.
1903–12 Berno universitete studijavo ekonomiką. Studijuodamas redagavo socialdemokratų leidinius Naujoji gadynė, Skardas, Žarija, t. p. Varpą (1903–04), Ukininką (1904–05). Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose Darbininkų balsas, Gazeta Wileńska, Draugas.
Grįžęs į Lietuvą 1912–15 dirbo Vilniaus žemės banke. Buvo Lietuvių mokslo draugijos ir kitų lietuvių organizacijų narys. Per I pasaulinį karą įsitraukė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą. 1914–15 redagavo Lietuvos žinias. Su kitais rengė raštus Vokietijos okupacinei valdžiai, kitų valstybių vadovams dėl Lietuvos politinio savarankiškumo pripažinimo. 1916 06 dalyvavo Pavergtųjų tautų konferencijoje (viešai iškeltas Lietuvos nepriklausomybės siekis) Lozanoje. 1917 09 18–19 Lietuvių konferencijos Vilniuje vienas rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos generaliniu sekretoriumi, 1918 02 – pirmuoju vicepirmininku. 1917 dalyvavo lietuvių konferencijose Stokholme ir Berne. 1917–18 dirbo Lietuvos aido redakcijoje. 1923–25 Klaipėdoje organizavo Klaipėdos žinių, Lietuvos keleivio, Memeler Zeitung leidybą.
Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras J. Šaulys (šeštas iš kairės), įteikęs Lenkijos prezidentui skiriamuosius raštus (1939, Varšuvos karalių pilis; Nacionalinis skaitmeninis archyvas)
1918 11–1919 ir 1931–38 Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijoje, 1919 ir 1939–46 – Šveicarijoje, 1921–23 – Italijoje, 1927–31 – Vatikane, 1938–39 – Lenkijoje. 1941 12–1945 ėjo Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo pareigas.
Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1934), Gedimino 1 laipsnio ordinas (1938).
Lietuvos Tarybos prezidiumo nariai 1918 Berlyne. Iš kairės: sekretorius J. Šernas, pirmininkas A. Smetona, pirmasis vicepirmininkas J. Šaulys, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis (Lietuvos nacionalinis muziejus)
Lietuvos delegacijos deryboms su Lenkija vadovas J. Šaulys (sėdi pirmas iš dešinės) su kitais delegacijos dalyviais (1919 04, Varšuva; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
V. P. Plečkaitis Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys. Demokratas, valstybininkas, diplomatas Vilnius 2015.
2271