Rodyklė
lietuvių išeivijos
spauda 1879 išleistas pirmasis JAV lietuvių laikraštis Gazieta lietuviška. Svarbesni pirmieji JAV lietuvių leidiniai: Lietuviškasis balsas, Vienybė lietuvninkų, Nauja gadynė ir kiti. Karo pabėgėliai (daugiausia Vokietijoje) 1944–1952 leido apie 500 lietuviškų periodinių leidinių. Daugiau
spauda 1879 išleistas pirmasis JAV lietuvių laikraštis Gazieta lietuviška. Svarbesni pirmieji JAV lietuvių leidiniai: Lietuviškasis balsas, Vienybė lietuvninkų, Nauja gadynė ir kiti. Karo pabėgėliai (daugiausia Vokietijoje) 1944–1952 leido apie 500 lietuviškų periodinių leidinių. Daugiau
lietuvių išeivijos
teatras 1889 Plymouthe (Jungtinės Amerikos Valstijos) surengtas pirmasis originalios lietuviškos pjesės vaidinimas – A. Turskio Be sumnenes, arba Kejp taj ant svieto ejnasi. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje įsteigta teatro ir muzikos draugijų. 1944 iš Lietuvos į Vokietiją pasitraukę profesionalūs dramos teatro aktoriai ir režisieriai DP stovyklose subūrė teatro trupes, gastroliavo lietuvių gyvenamose vietose Vokietijoje. Daugiau
teatras 1889 Plymouthe (Jungtinės Amerikos Valstijos) surengtas pirmasis originalios lietuviškos pjesės vaidinimas – A. Turskio Be sumnenes, arba Kejp taj ant svieto ejnasi. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje įsteigta teatro ir muzikos draugijų. 1944 iš Lietuvos į Vokietiją pasitraukę profesionalūs dramos teatro aktoriai ir režisieriai DP stovyklose subūrė teatro trupes, gastroliavo lietuvių gyvenamose vietose Vokietijoje. Daugiau
lietuvių išeivijos
vaikų literatūra žymiausi lietuvių išeivijos vaikų literatūros autoriai – Stepas Zobarskas, Vytė Nemunėlis, Petronėlė Orintaitė. Daugiau
vaikų literatūra žymiausi lietuvių išeivijos vaikų literatūros autoriai – Stepas Zobarskas, Vytė Nemunėlis, Petronėlė Orintaitė. Daugiau
lietuvių
kalba viena iš dviejų (su latvių kalba) išlikusių gyvųjų baltų kalbų. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba. Daugiau
kalba viena iš dviejų (su latvių kalba) išlikusių gyvųjų baltų kalbų. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba. Daugiau
Lietuvių kalbos
draugija visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu. Daugiau
draugija visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu. Daugiau
lietuvių kalbos
fonologija bendrinės lietuvių kalbos fonologinę sistemą sudaro fonemos ir prozodemos. Daugiau
fonologija bendrinės lietuvių kalbos fonologinę sistemą sudaro fonemos ir prozodemos. Daugiau
Lietuvių kalbos
institutas 1952–1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, valstybinė mokslo institucija, lietuvių kalbos mokslinių tyrinėjimų, t. p. žinių apie lietuvių kalbą ir jos mokslinius tyrinėjimus sklaidos centras. Daugiau
institutas 1952–1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, valstybinė mokslo institucija, lietuvių kalbos mokslinių tyrinėjimų, t. p. žinių apie lietuvių kalbą ir jos mokslinius tyrinėjimus sklaidos centras. Daugiau
lietuvių kalbos ir
kultūros studijos užsienyje lietuvių kalba dėl jos archajiškos sandaros ir žodyno 19 a.–20 a. pradžioje susidomėjo žymiausi Europos indoeuropeistai. 21 a. pradžioje įvairiose valstybėse (daugiausia Europos) buvo virš 30 lituanistikos institucijų, kuriose tyrinėjama ir (ar) dėstoma lietuvių kalba. Daugiau
kultūros studijos užsienyje lietuvių kalba dėl jos archajiškos sandaros ir žodyno 19 a.–20 a. pradžioje susidomėjo žymiausi Europos indoeuropeistai. 21 a. pradžioje įvairiose valstybėse (daugiausia Europos) buvo virš 30 lituanistikos institucijų, kuriose tyrinėjama ir (ar) dėstoma lietuvių kalba. Daugiau
Lietuvių kalbos
komisija valstybės įstaiga, sprendžianti Valstybinės kalbos įstatymo (1995 01 31) įgyvendinimo, kalbos politikos, lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus. Daugiau
komisija valstybės įstaiga, sprendžianti Valstybinės kalbos įstatymo (1995 01 31) įgyvendinimo, kalbos politikos, lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus. Daugiau
lietuvių kalbos
leksika labiausiai kintantis kalbos lygmuo. Lietuvių kalbos leksiką sudaro senieji, iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, skoliniai, paveldėtų žodžių ir skolinių pagrindu sudaryti naujadarai. Daugiau
leksika labiausiai kintantis kalbos lygmuo. Lietuvių kalbos leksiką sudaro senieji, iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, skoliniai, paveldėtų žodžių ir skolinių pagrindu sudaryti naujadarai. Daugiau
lietuvių kalbos
morfologija lietuvių kalbos vardažodžiai, įvardžiai, dalyviai linksniuojami, veiksmažodžiai asmenuojami, prieveiksmiai, prielinksniai, dalelytės, jungtukai, jaustukai ir ištiktukai, t. p. ir veiksmažodžių bendratys nekaitomos. Daugiau
morfologija lietuvių kalbos vardažodžiai, įvardžiai, dalyviai linksniuojami, veiksmažodžiai asmenuojami, prieveiksmiai, prielinksniai, dalelytės, jungtukai, jaustukai ir ištiktukai, t. p. ir veiksmažodžių bendratys nekaitomos. Daugiau
lietuvių kalbos
morfonologija tiria morfemų fonologinę sandarą ir fonologinių elementų (fonemų ir prozodemų) kaitas morfemose. Daugiau
morfonologija tiria morfemų fonologinę sandarą ir fonologinių elementų (fonemų ir prozodemų) kaitas morfemose. Daugiau