Bržų rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Panevėžio apskrityje, Latvijos pasienyje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Biržų rajono savivaldybė yra Mūšos–Nemunėlio žemumoje; paviršius aukštėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Didžiausias aukštis 88 m (ties Einoriais), mažiausias 21 m (ties Nemunėlio vidurupiu). Teritorijos šiaurės vakaruose yra Linkuvos kalvagūbrio dalis. Sausio vidutinė temperatūra 5,7 °C, liepos – 16,7 °C. Per metus iškrinta vidutiniškai 605 mm kritulių.
Savivaldybės šiaurės rytine, šiaurine ir šiaurės vakarine riba teka Nemunėlis, vidurine dalimi – jo intakas Apaščia, vakarine – Tatula (Mūšos intakas). 17 ežerų, 2 tvenkiniai (didžiausias – dirbtinis Širvėnos ežeras). 4,5 % savivaldybės teritorijos užima durpynai, didžiausias Purvų–Butniūnų (apie 1400 hektarų). Miškingumas – 26,4 %. Daugiausia miškų savivaldybės teritorijos rytuose; didžiausi – Biržų giria, Vabalninko šilas, Salamiesčio, Medžvalkių miškai. Auga eglynai, mišrieji miškai. Vyrauja rudžemiai, išplautžemiai; yra smėlžemių, salpžemių, durpžemių, šlynžemių, pavieniais ploteliais apie Biržus – kalkžemių. Vidurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje apie 8000 karstinių įgriuvų. Yra gipso, žvyro (Paąžuolės, Veliškėnų, Dukurnių telkiniai), mineralinio vandens (Likėnų telkinys), durpių, dolomito. Biržų regioninis parkas, Biržų girios ir Latvelių botaniniai, Nemunėlio–Apaščios geologinis, Guodžių geomorfologinis draustiniai. Likėnų kurortas. Kirkilų apžvalgos bokštas. Kirkilų pažintinis pėsčiųjų takas.
vaizdas nuo Kirkilų apžvalgos bokšto
Kirkilų apžvalgos bokštas
Ūkis
Daugiausia pramonės įmonių yra Biržuose. Žemės ūkio naudmenos užima 64,5 % teritorijos, 46,9 % pasėlių yra javai, 2,6 % bulvės, dar auginami pašariniai augalai, linai, cukriniai runkeliai. Išplėtota ekologinė žemdirbystė.
Susisiekimas
Per savivaldybę eina plentai iš Biržų į Rokiškį, Kupiškį, Pasvalį; naftotiekis iš Navapolacko į Ventspilį ir Mažeikius, Vilniaus–Rygos dujotiekio atšaka, Panevėžio–Pļavinių elektros tiekimo linija. Siaurasis Biržų–Panevėžio geležinkelis nenaudojamas.
Švietimas ir kultūra
2 gimnazijos, 2 pagrindinės mokyklos, 2 mokyklos-daugiafunkciai centrai, daugiafunkcis centras, darželis mokykla, 5 lopšeliai-darželiai, muzikos mokykla, sporto mokykla, technologijų ir verslo mokymo centras, poliklinika, 6 bažnyčios, kultūros centrai, J. Bielinio biblioteka, krašto muziejus Sėla, B. Sruogos, B. Dauguviečio memorialiniai muziejai.
Gyventojai ir tautinė sudėtis
2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 97,8 %, rusai – 0,84 %, latviai – 0,19 %, ukrainiečiai – 0,16 %, lenkai – 0,14 %, baltarusiai – 0,13 %, kiti – 0,71 %. 1959 Biržų rajone buvo 43 654, 1970 – 41 347, 1976 – 40 800, 1989 – 20 172, Biržų rajono savivaldybėje 2001 – 35 417, 2011 – 28 171 gyventojas.
1324
533
Istorija
1950 iš panaikintos Biržų apskrities 31 apylinkės sudarytas Biržų rajonas. Plotas 940 km2, 1976 – 1493 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas – Biržai. 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954, 1959 buvo 16, 1963 – 12, 1972 – 13, 1984 – 10 apylinkių. 1959 prie Biržų rajono prijungta panaikinto Vabalninko rajono 4 apylinkės ir Vabalninkas, 1962 – Rokiškio rajono 5 apylinkės. Rajono ribos keletą kartų (1955, 1957, 1966, 1968, 1985) keistos. 1989 rajonui priklausė 7 apylinkės, 2 rajoninio pavaldumo miestai (Biržai, Vabalninkas), 3 miesteliai (Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Papilys), 463 kaimai, 56 viensėdžiai. 1995 vietoj Biržų rajono įsteigta rajono savivaldybė.
Kirkilų pažintinis pėsčiųjų takas
Apaščia
Likėnų sanatorija
Biržų rajono savivaldybės žemėlapis
3117
-Biržų rajonas