Autorius (-ė) Vytautas Ambrazas
gerundijus
lotynų kalba bevardės giminės veiksmažodinis daiktavardis (trunkančio veiksmo pavadinimas). Daugiau
lotynų kalba bevardės giminės veiksmažodinis daiktavardis (trunkančio veiksmo pavadinimas). Daugiau
fleksinės
kalbos kalbų tipologijos požiūriu išskiriama grupė sintetinių kalbų, kuriose gramatiniai santykiai reiškiami žodžių morfologiniais požymiais (galūnėmis, priesagomis), turinčiais po dvi ar kelias reikšmes. Daugiau
kalbos kalbų tipologijos požiūriu išskiriama grupė sintetinių kalbų, kuriose gramatiniai santykiai reiškiami žodžių morfologiniais požymiais (galūnėmis, priesagomis), turinčiais po dvi ar kelias reikšmes. Daugiau
gerundijus
anglų kalbos veiksmažodžio forma su priesaga -ing, su kuria daromi eigos veikslo (continuous) sudėtiniai laikai; vartojama ir kaip veiksmažodinis daiktavardis (trunkančio veiksmo pavadinimas). Daugiau
anglų kalbos veiksmažodžio forma su priesaga -ing, su kuria daromi eigos veikslo (continuous) sudėtiniai laikai; vartojama ir kaip veiksmažodinis daiktavardis (trunkančio veiksmo pavadinimas). Daugiau
gerundijus
įvairių kalbų iš veiksmažodžių padaryta neasmenuojama ir nelinksniuojama forma, panaši į lietuvių kalbos padalyvį. Daugiau
įvairių kalbų iš veiksmažodžių padaryta neasmenuojama ir nelinksniuojama forma, panaši į lietuvių kalbos padalyvį. Daugiau
galininkas
lietuvių kalbos vardažodžių ir įvardžių linksnis, atitinkantis kitų indoeuropiečių kalbų akuzatyvą. Daugiau
lietuvių kalbos vardažodžių ir įvardžių linksnis, atitinkantis kitų indoeuropiečių kalbų akuzatyvą. Daugiau
genealoginė kalbų
klasifikacija kalbų skirstymas pagal jų giminystės ryšius, t. y. bendrą kilmę. Daugiau
klasifikacija kalbų skirstymas pagal jų giminystės ryšius, t. y. bendrą kilmę. Daugiau
generatyvinė
gramatika gramatikos teorija, modeliuojanti gramatinę kalbos sandarą kaip visumą taisyklių, pagal kurias iš kalbėtojų sąmonėje turimų bazinių (giliųjų) struktūrų išvedama visa gramatinių konstrukcijų (išorinių struktūrų) įvairovė. Daugiau
gramatika gramatikos teorija, modeliuojanti gramatinę kalbos sandarą kaip visumą taisyklių, pagal kurias iš kalbėtojų sąmonėje turimų bazinių (giliųjų) struktūrų išvedama visa gramatinių konstrukcijų (išorinių struktūrų) įvairovė. Daugiau